SODINIMO VIETOS PARINKIMAS

Vynuogių auginimo ypatumai tai žinos kuriomis turėtu vadovauti kiekvienas vynuogių augintojas.

Tai nėra reiklūs augalai. Vynuogės toje pačioje vietoje augs gan ilgai, teigiama optimaliausia trukmė 30 metų, taigi žemės paruošimas turėtų būti vienas iš svarbiausių darbų sodinant vynuoges.

Geriausias laikas ruošti žemę vynuogėms yra ruduo.

Reikėtų iš anksto iškasti duobes – 60 x 60 cm., jei turite daug jėgų – didesnės duobės dar geriau. Duobes kasti tinkamiausias laikas yra kai žemė nedulka, bet ir nėra per daug šlapia, kad liptų prie kastuvo.

Sodinant viršutinį derlingą žemės sluoksnį reikėtų sukeisti vietomis su apatiniu. Nepamirškite, kad vynuogės augs bent 30 metų, taigi žemės paruošimas svarbus dalykas.

Jei dirvos pH yra rūgštinis (5-6 ar dar mažiau) reikia pridėti atitinkamą kiekį dolomitmilčių ar pelenų. Vynuogėms tinkamiausias yra neutralaus pH dirvožemis (6,5 – 7,5).

SODINIMO LAIKAS

Geriausias sodinimui rinktis 1 metų sodinukus, ir tinkamiausias laikas yra balandžio – gegužės mėnesiai. Tikslesnis laikas paprastai nustatomas atsižvelgiant į aplinkos temperatūra. Ideali sodinimui dienos oro temperatūra yra 15-20 C, dirvožemio 7 – 10 C.

Kuo derlingesnė ir lengvesnė yra dirva tuo ji sausesnė ir šiltesnė, taigi tokioje dirvoje sodinti galima šiek tiek anksčiau. Tačiau per daug ankstyvas sodinimas padidina nuostolių dėl vėlyvųjų šalnų riziką. Vegetuojančius sodinukus iš indelių reikia sodinti daug vėliau – tik praėjus pavasarinių šalnų pavojui ir galutinai atšilus orams – t.y. gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Iki to laiko indelius su sodinukais galima laikyti ant palangės, uždaroje verandoje ar šildomame šiltnamyje.

Prieš sodinimą, specialistai rekomenduoja sodinukus kartu su šaknimis mirkyti 24-48 valandas drungname, bet nešiltame vandenyje (DĖMESIO – ne ilgiau nei 48 h). BŪTINA vengti tiesioginių saulės spindulių. Galima į vandenį pridėti šaknijimasi skatinančių hormonų (pagal gamintojo instrukciją) arba liaudiškai – tiesiog šaukštelį medaus.

Sodinukų šaknis patrumpinti reikia po mirkymo. Šaknis palikite kiek galima ilgesnes, rekomenduojame nukirpti iki 1 – 5 cm, priklausomai nuo jų būklės, ir nedelsiant sodinti. Labai svarbu nukirpti jas aštriu įrankiu, kad likusios žaizdos būtų kuo mažesnės, lygios ir nesutrintos.

SODINIMAS

Sodinant skiepytas vynuoges – SKIEPO VIETA (SUSTORĖJIMAS PO VAŠKO SLUOKSNIU) – TURI BŪTI APIE 5 CM VIRŠ ŽEMĖS PAVIRŠIAUS!

Norint pagreitinti sodinukų augimą rekomenduojame po šaknimis į duobe įberti juodžemio ar komposto (tinkamo pH: 6,5 – 7,5). Galima sumaišyti kompostą, viršutinį dirvožemį ir pelenus (santykiu 2:2:1). Po smulkios žemės užpylimo reikia užpilti 2-3 litrus šilto vandens ir lengvai prispausti žemę.

Negalima sodinti per giliai, kai skiepo vieta atsiduria po ar iš karto virš žemės. Pasodinus per sekliai šaknys tampa netokios atsparios šalčiui ir sausroms. Taigi 5 cm nuo žemės iki skiepo yra idealus atstumas.

Apsauginio vaško nulupti nereikia – ūgliai patys jį perauga. Sodinant pravartu iš karto įkišti bambukinę ar kitokią lazdelę (apie 1,5 m ilgio), kad būtų prie ko pririšti. Taip pat rekomenduojame žemę aplink vynmedį uždengti juoda agroplėvele, kad nebūtų vargo su piktžolėmis.

Sodinant rekomenduojame laikytis šių atstumų: desertines veisles sodinti kas 1,5 – 2 metrus, o vynines – kas 0,8 – 1,5 metro. Tarp eilių orientuotų iš šiaurės į pietus atstumas turėtų būtu 2 – 2,5 metro

PIRMIEJI VYNUOGIŲ METAI

• Jaunus ūglius būtina parišti prie lazdelės bent kas 30 cm.

• Paprastai paliekama 2 stipriausi ūgliai, o likusius būtina nulaužti kol jie dar maži.

• Pirmą mėnesį po pasodinimo sodinukus reikia palaistyti (kartą per 1-2 savaites) 3-5 litrais šilto vandens. Žinoma, jei nuolat lyja laistyti nebūtina. Taip pat reiktų palaistyti ir per vidurvasario sausras.

• Rekomenduojame profilaktiškai 1-2 kartus apdoroti sodinukus fungicidais prieš tikrąją ir netikrąją miltligę. Pirmą kartą purkšti galima, kai ūgliai turi 5 lapus.

• Tręšti vynuoges ir naudoti herbicidus pirmais metais nerekomenduotina.

• Jei ant šiemet pasodintų vynmedžių ūglių pasirodo žiedynai – nuskabykite juos. Žinome, kad nekantraujate paraguoti pirmųjų uogų, bet šie metai yra skirti šaknų sistemos auginimui, todėl visą energiją vynmedis turi skirti būtent tam. Kitais metais jis Jums atsidėkos. 

• Jei nepatiesėte agroplėvelės – ravėkite piktžoles.

• Pirmaisiais metais nerekomenduojame trumpinti ūglius ir šalinti posūnius. Papildomi lapai bus naudingi auginant šaknis. Rudeniop galite ūglius po truputi lenkti į skirtingas puses, kad būtų paprasčiau formuoti būsimą vynmedį.

• Nukritus lapams riekia genėti. Priklausomai nuo to kiek vynmedis paaugo palikite ne daugiau kaip 8-12 pumpurų vynmedžiui (pvz. po 5-6 ant kiekvieno ūglio, jei išaugo 2 ūgliai ir formuosite dvipetį vynmedį; arba 7+3, jei formuosite vienpetį vynmedį). Kitais metais galėsite pumpurų kiekį padvigubinti ir šakas pailginsite. Jei vynmedis paugo nedaug, nesijaudinkite – palikite tik 3-4 pumpurus, o būsimas daugiametes šakas suformuosite iš stipresnių ūglių kitais metais. Palikti rekomenduojame tik sumedėjusias ūglių dalis, kurių storis yra bent 7-8 mm.

• Žiemai net ir atsparių šalčiui veislių skiepo vietą bent pirmus 3 metus būtinai reikia apkasti žemėmis (mažiausiai 15 cm sluoksniu), nes ji jautresnė šalčiui. Sumedėjusius ūglius po genėjimo reikia atsargiai prilenkti prie žemės, pritvirtinti ir taip pat uždengti žemėmis, keliais agroplėvelės sluoksniais, eglišakiais ar pan.

VYNUOGIŲ GENĖJIMAS

Vynmedžiai žydi ir uogas mezga ant šiųmetinių ūglių (metūglių). T.y. dera vienmečiai ūgliai, išaugę ant antramečių šakų. Vienmečiai ūgliai, išaugę iš daugiametės medienos pumpurų, vadinami vilkaūgliais.

Pagrindinis genėjimo tikslas – nukreipti maisto medžiagas į bręstančias uogas. Antras ne mažiau svarbus tikslas – optimalaus kekių ir uogų skaičiaus parinkimas.

Genima ne tik ramybės periodu, bet ir vegetacijos metu.

Beveik visos vynmedžių formavimo sistemos remiasi dviem pagrindiniais principais.

• Pirma, kadangi vynmedžių dera metūgliai, labai svarbu palikti optimalų kiekį antramečių šakelių, iš kurių pumpurų (nuo 2 -ojo iki 8 – ojo) pavasarį išaugs derantys ūgliai.

• Antra, svarbu numatyti dar po metų derėsiančių šakų vietas.

Vegetacijos metu nepageidautini ūgliai laužomi pradėjus formuotis žiedynams, o antrą kartą – užsimezgus uogoms. Pradėjus bręsti uogoms (liepos – rugpjūčio mėnesiais) trumpinamos ūglių viršūnės. Pašalinama ne daugiau kaip 1/5 ūglio. Gerokai – iki 12-15 cm – sutrumpinami pažastiniai ūgliai.

Jei vynmedis auga negenimas, jis užaugina daug metūglių, gausiai žydi ir dera, bet kekės ir uogos smulkios, uogų skonis prastas.

Pagrindinės genėjimo taisyklės :

• Vynmedžiai dera ant ūglių išaugusių iš praėjusių metų išaugusio ir rudenį sumedėjusio ūglio; • Labai derlingoms ir stambiomis kekėmis labiau tinka „trumpas“ genėjimas, paliekant 3-5 pumpurus ant ūglio, o mažiau derlingoms ir smulkesnėmis kekėmis ‚ilgas“ – paliekant 8-12 pumpurų; • Pumpurų skaičių vynmedžiui didinti reikia palaipsniui, kad viršžeminė vynmedžio dalis atitiktų šaknų išsivystymą ir maksimalų skaičių pasiekti 3-4 metais po sodinimo. Vėliau šis skaičius palaikomas pastovus; • Vienam ilginiam metrui (kai naudojamas vienos plokštumos špaleris) reikia palikti ne daugiau kaip 10 ūglių. • Reikia nepamiršti vynmedžių poliariškumo – t.y. to, kad iš aukščiau vertikaliai esančio pumpuro išaugęs ūglis augs greičiau.

Apibendrinant siūlome šia paprastą schemą:

Taip trečiais metais suformuotas vynmedis yra paruoštas duoti derliu.