Vynuogių unikalumas

Garsusis graikų gydytojas Hipokratas teigė, kad vynuogių sultys ir motinos pienas yra lygiaverčiai produktai savo maistingumu ir nauda žmogaus organizmui. Kodėl tiek garbės suteikiama, regis, paprastai uogai?

Vynuogės – išties unikalios uogos, ypatingos ne tik išskirtiniu skoniu, bet ir chemine sudėtimi. Tai tikras žmogaus organizmui reikalingų cheminių medžiagų lobis. Mokslininkai vynuogėse yra aptikę apie 150 biologiškai aktyvių medžiagų. Vynuogėse gausu angliavandenių, cukraus (18–20 proc.), organinių rūgščių (citrinų, rūgštynių, obuolių, vyno ir kt.), kalio druskų, kalcio, magnio, geležies (0,5–0,6 mg proc.), kobalto, pektinų, rauginių medžiagų, provitamino A, vitaminų C, P, PP, B grupės vitaminų, nemažai folio rūgšties, sėklose – aliejų. Vitamino C yra daugiau vynmedžių lapuose negu vaisiuose.

Priklausomai nuo vynmedžių rūšies ir veislės, vynuogių cheminė sudėtis skiriasi. Vynuogėse ypač daug kalio, todėl šios uogos pirmiausia praverstų širdininkams. Tačiau jų rekomenduojama valgyti ir sergantiesiems mažakraujyste, mat vynuogės didina eritrocitų kiekį ir hemoglobino lygį kraujyje, normalizuoja kraujo ląstelių santykį, stimuliuoja kaulų čiulpų funkcijas.

Ypač naudingos ir maistingos yra vynuogių sultys: 1 litras vynuogių sulčių kaloringumu prilygsta 1,5 litro obuolių arba persikų sulčių, 650 g jautienos arba 1 kg žuvų. Naudingos net neprinokusių vynuogių sultys – jos puikiai mažina karštį. Energija, kurią gauna žmogus, suvalgęs 1 kg vynuogių, siekia net 800 kcal. Tad 4 kg šviežių vynuogių ar 1 kg razinų gali suteikti energijos visai dienai. Taigi teisus buvo Hipokratas…

Ne tik vynui gaminti

Vynuogės mėgstamos ne tik dėl išskirtinių maistinių savybių. Kekė šių uogų gali papuošti bet kokį stalą, jos puikiai tinka vartoti šviežios, yra nepamainoma daugelio desertų ir kitų patiekalų sudedamoji dalis.

Didelė vynuogių rūšių įvairovė (jų yra apie 700) leidžia džiaugtis puikaus skonio vynuogėmis ir aukštos kokybės vynais. Stalo rūšių vynuogės, vartojamos maistui, yra labai gražios. Vyninės rūšys nėra tokios išvaizdžios – čia svarbiausia išskirtinis aromatas. Skirtingi regionai pasirinko auginti skirtingų rūšių vynuoges. Didelę įtaką tam turėjo regionų papročiai, religija ir tradicijos. Štai Centrinė Azija, kur religija draudžia vartoti alkoholį, garsėja stalo rūšių vynuogėmis, o vyninių rūšių vynuogės čia beveik neauginamos.

Įdomu, kad būdami skirtingų skonių ir poreikių beveik visi žmonės mėgsta vynuoges. Psichologai, atlikę tyrimus, paskelbė, kad net 99 proc. moterų teigia mėgstančios vynuoges! Galbūt todėl tiek daug įvairiausių patiekalų, pradedant užkandžiais, salotomis ir baigiant desertais, yra gaminama su vynuogėmis.

Vynuoges tinka patiekti kartu su pelėsiniais sūriais, rūkytomis žuvimis, paukštiena, veršiena, kiauliena. Salotose šios uogos puikiai dera su riešutais, šaltai rūkytais ir vytintais mėsos gaminiais, agurkais, salierais, sūriu. Vynuogės ir įvairių sūrių rinkinys – puikus sprendimas vakarui su taure vyno. Konservų pramonė vynuoges marinuoja. Jos puikiai tinka garnyrui prie keptos žvėrienos ar kitų mėsos patiekalų.

Vynuogės dažnai naudojamos kepiniams, iš jų gaminami sirupai, verdamos uogienės, drebučiai, kompotai. Šaldytos besėklės vynuogės puikiai pakeičia gėrimus atšaldančius ledukus. Ką jau kalbėti apie džiovintas vynuoges – razinas, kurias mitybos specialistai priskiria prie vienų iš sveikiausių maisto produktų. Beje, razinų kaloringumas, palyginti su šviežiomis vynuogėmis, yra 4–5 kartus didesnis.

Tačiau jeigu nusprendėte, kad vynuogės tinka visur ir visuomet, atminkite, kad pieno produktai – prasti vynuogių sąjungininkai. Jei iš pradžių pasilepinsite vynuogėmis, o paskui išgersite pieno – pilve laukite „revoliucijos“. Nepatariama valgyti daug mėlynųjų vynuogių, nes jos gali išprovokuoti galvos skausmą. Ir, žinoma, nepamirškite, kad vynuogės – gana kaloringos uogos.

Vynuogė  grožiui ir sveikatai

Pagal Bibliją po Didžiojo tvano, pirmasis augalas atneštas į Nojaus arką buvo vynuogės šakelė. Senovėje buvo įvertintos teikiamos šių uogų dovanos – ir grožiui, ir sveikatai.

Unikalioje uogoje gausu mikroelementų ir lengvai įsisavinamų mineralinių druskų: cinko, kalcio, geležies, vario, margano, magnio. Ypač vynuogėse daug kalio, todėl gydytis vynuogėmis visų pirma reiktų širdininkams. Vynuogės rekomenduojamos sergantiems mažakraujyste, nes jos didina eritrocitų kiekį, hemoglobino lygį, taip pat normalizuoja kraujo ląstelių darbą ir stimuliuoja kaulų smegenų funkcijas.

Medicininiais tikslais ši uoga naudojama nuo odelės iki lapų. 4 kg šviežių vynuogių arba 1 kg razinų aprūpina žmogaus organizmą energija visai dienai. Tiesa, negalima sėsti ir iš karto suvalgyti tokio kiekio uogų. Pratintis reiktų iš lėto, pradedant nuo 400 g vynuogių per dieną, ir tik ketvirtą savaitę palaipsniui didinant kiekį, jau galėsite suvalgyti 3 kg uogų.

Neišmetami ir vynuogių kauliukai, kuriuose rasta ne mažiau naudingų medžiagų, o taip pat savybė surišti laisvuosius radikalus. Laisvieji radikalai – viena iš senatvės ir vėžinių susirgimų priežasčių. Vynuogių kauliukai stiprina organų sieneles ir mažina širdies ligų tikimybę. Liaudies medicinoje kauliukai naudojami ir sergant alergija.

Vynuogių lapuose gausu askorbo rūgšties. Šie lapai ypatingai gardžiai tinka salotoms, o valgantys patiekalus iš vynuogių lapų pasižymi ilgaamžiškumu.

Pagrindinė vynuogių nauda – gliukozė ir fruktozė. Įdomu tai, kad vynuogių cukrus patenka tiesiai į kraują, aplenkdamas virškinimo sistemą, todėl teigiamai veikia raumenų masę, širdies veiklą ir medžiagų apykaitą. Vynuogės taip pat plečia kraujagysles.

Vynuogių odelė taip pat yra naudinga, tačiau tikrai ne kiekvienam skrandžiui. Todėl gydytojai sergantiems įvairiomis skrandžio ligomis liepia vynuogių odeles išspjauti. Tokiu atveju geriausiai gerti vynuogių sultis.

Beje, jei sugalvosite gydytis vynuogėmis, turėkite omeny, kad reikia stebėti ir ypatingai prižiūrėti dantis: kadangi vynuogėse yra ir rūgštys, ir cukrus. Suvalgius vynuogių būtinai išsiskalaukite burną.

Renkantis vynuoges ant uogų gali pasitaikyti rudi taškeliai ir pigmentinės dėmelės, tačiau nereiškia, kad uogos yra blogos. Svarbiausiai, apžiūrėkite, ar vynuogės nepažeistos. Ant šviežių vynuogių galimos baltos apnašos.

Storos odelės ir tvirto minkštimo vynuogės išsilaiko ilgiau. Tamsios vynuogės išsilaiko ilgiau nei šviesios. Beje, tamsios vynuogės ir naudingesnės sveikatai.

Norint kuo ilgiau išlaikyti sveikas vynuoges, jas reikia laikyti vėsiai, gerai vėdinamoje patalpoje. Jei norite išlaikyti vynuoges 15-20 dienų, tuomet jas išdėliokite lentynose nešildomoje patalpoje. Galima saugoti vynuoges ir medinėse dežutėse, apibarstant uogas pjuvenomis. Nedidelį kiekį uogų galima užšaldyti polietileniniuose maišeliuose arba kartoninėse dėžutėse.