Ne vienas metų laikas negali pasigirti tokia vaisių ir daržovių gausa kaip ruduo. Iš visos šios vitaminais trykštančios įvairovės derėtų ypatingą dėmesį skirti vynuogėms, kurių nauda žinoma nuo seno.

Senas geras vaistas

Apie vynuogių naudą ir gydomąsias šių uogų savybes žinoma jau seniai. Net Biblijoje rašoma, kad pirmasis augalas, pasodintas ant Ararato kalno šlaitų iš karto po didžiojo Tvano, buvo būtent vynuogė.

Senovės graikai ir romėnai, gyvenę dar prieš mūsų erą, vynuoges irgi naudojo kaip vaistą: jėgoms susigrąžinti, medžiagų apykaitai pagerinti. Anuomet vynuogių uogomis gydyta angina, burnos ertmės opos, kosulys su krauju. Jau tada buvo žinoma, kad vynuogės ir jų sultys – puiki šlapimą varančioji (vynuogėse yra iki 70–80 procentų vandens, o jame – ištirpusio cukraus, rūgščių, vitaminų ir druskų) ir vidurius laisvinanti priemonė (dėl uogose esančios gliukozės), be kita ko, dar ir padedanti atsikosėti (vynuogėse esančios rūgštys lengvai sudirgina kvėpavimo takus, padeda lengviau išsiskirti gleivėms) bei stiprinanti organizmą.

Ir dabar dar medikai tam tikrų rūšių rūgščiąsias vynuoges rekomenduoja kvėpavimo takų katarams gydyti, muskatines – gerklės uždegimui palengvinti.

Na, o džiovintos vynuogės – razinos – jau kadaise vadintos saldžiosiomis tabletėmis, tinkančiomis vartoti sergant plaučių, kepenų, inkstų ligomis.

Naudingos ir maistingos

Vynuogės – išties unikalios uogos. Jose gausu mikroelementų ir lengvai pasisavinamų mineralinių druskų: cinko, kalcio, geležies, vario, mangano, magnio.

Ypač daug yra kalio, todėl gydymo vynuogėmis kursas pirmiausia praverstų širdininkams. Tačiau rekomenduojama vynuoges valgyti ir sergantiesiems mažakraujyste, mat jos didina eritrocitų kiekį kraujyje ir didina hemoglobino lygį, normalizuoja kraujo ląstelių santykį, stimuliuoja kaulų čiulpų funkcijas.

Beveik visa vynuogė turi gydomųjų savybių – odelė ir net lapai.

Pavyzdžiui, vynuogių sultys yra labai naudingos ir labai maistingos: vienas litras jų kaloringumu nenusileidžia 1,5 litro obuolių arba persikų sulčių, 650 g jautienos arba kilogramui žuvies. O energija, kurios gauna žmogus, suvalgęs kilogramą vynuogių, siekia 700–850 kalorijų. Tai reiškia, kad 4 kg šviežių vynuogių ar kilogramas razinų gali suteikti tiek energijos, kad jos užteks visai dienai.

Naudingos net neprinokusių vynuogių sultys – puikiai mažina karštį.

Nuo visų ligų

Ypatingo medikų dėmesio nusipelnė vynuogių kauliukai. Juose buvo aptikta daugybė aktyviųjų medžiagų (polifenolų), turinčių unikalią savybę – surišti laisvuosius radikalus. Pastarieji, kaip jau visiems žinoma, yra viena ankstyvo senėjimo ir onkologinių ligų atsiradimo priežasčių.

Dabar su vynuogių kauliukais net gaminami maisto papildai, stiprinantys kraujagyslių sieneles ir mažinantys širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Liaudies medicinoje vynuogių kauliukai seniai naudojami alergijai gydyti. Juos taip pat pamėgo ir kosmetologai. Pavyzdžiui, šampūnas su vynuogių kauliukų aliejumi stiprina ir atgaivina plaukus, o masažas su tuo pačiu aliejumi užtikrina sveiką odą – ji tampa švelni ir lygi.

O štai vynuogių lapai turtingi askorbo rūgšties. Todėl jie yra maistingas priedas bet kokioms salotoms. Ne veltui kaukazietiškoje virtuvėje vynuogių lapus deda į beveik visus patiekalus – kalnuose tikima, kad jie užtikrina stiprią sveikatą ir ilgą gyvenimą.

Tačiau pagrindinė šių uogų naudos sveikatai paslaptis yra gliukozė ir fruktozė. Virškinimo proceso metu šis vynuogėse esantis cukrus nepatiria ypatingų transformacijų ir patenka tiesiai į kraują. Tai teigiamai veikia raumenų tonusą, sustiprina širdies raumens susitraukimus, plečia kraujagysles ir skatina medžiagų apykaitą.

Labai naudinga ir vynuogių odelė, tik, deja, ne kiekvienas skrandis gali su ja susidoroti. Todėl savo pacientams ampeloterapijos kursą skiriantys gydytojai pataria: jeigu sergate skrandžio uždegimu arba opa, nevalgykite vynuogių odelės ir kauliukų – arba nevalgykite vynuogių apskritai, o gerkite šviežiai spaustas jų sultis.

Gydymas vynuogėmis

Pirmoji „dozė“ neturėtų būti didelė – apie 400 g uogų per dieną. Vynuogių kiekį reikia pamažu didinti taip, kad baigiantis ketvirtai savaitei galėtumėte įveikti 3 kg uogų per parą.

Visą vynuogių kiekį reikia padalyti į tris dalis: vieną dalį reikia suvalgyti iš ryto tuščiu skrandžiu, antrą – dvi valandas prieš pietus, trečią dalį – praėjus maždaug trims valandoms po pietų.

Kai kurie dietologai pataria staiga nenutraukti gydymo vynuogėmis – tai būtina daryti palaipsniui, mažinant jų kiekį viena doze per dieną.

Beje, gydantis vynuogėmis maistas turi būti ypatingas. Svarbiausias dalykas: tokiomis dienomis jokiu būdu negalima persivalgyti, nes vynuogės ir taip yra gana kaloringas maistas. Taip pat nerekomenduojama gerti saldžių gazuotų gėrimų, valgyti rūkytų, marinuotų, sūdytų, riebių produktų, kai kurių daržovių (šviežių kopūstų, burokų ir ropių). Teks atsisakyti ir kitų uogų, vaisių bei žalumynų.

Prastas vynuogių sąjungininkas – pieno produktai. Vynuogių rūgštis juos sutraukia, taigi skrandyje prasideda tikra „revoliucija“.

Jeigu laikantis vynuogių dietos vis dėlto sutrinka virškinimas, nieko baisaus – tiesiog padarykite 2–3 dienų pertrauką.

Bene vienintelė taisyklė, kurios būtina laikytis gydantis vynuogėmis, yra tokia: pasirūpinkite susitaisyti dantis, antraip rūgštys ir cukrus, kurių gausu uogose, patekę ant ėduonies pažeistų dantų, gali sukelti skausmą ir paskatinti gedimo procesą.

Stomatologai taip pat pataria suvalgius vynuogių visada praskalauti burną.

PARENGĖ SANDRA MIŠKINIENĖ.